- zaukti
- zaũkti, -ia, -ė A.Sal, RŽ, DŽ, NdŽ menk. 1. intr. Kos59, Pbr, Slč, Vb, Alz, Svn, Bgs balsu verkti, raudoti: Zaũkia ažustalėj atsisėdęs visą dieną K.Būg(Ds). Anie vaikai išėjo, o šito neleidėm, tai dabar zaũkia ir zaũkia Krs. Pakavojo patį ir zaũkia Antz. ║ Km, Skr verkšlenti, niurzgėti: Pabus – viena zaũkia, pabus – kita zaũkia Krč. ║ kaukti: Vakarais šunys, būdavo, zaũkia ir zaũkia Krs. 2. tr. KlbII22(Lkm), Krd, Slk sunkiai nešti, tempti: Būdavo, ažsidedu maišą i zaukiù iš kluono Dglš. Zaũkia ir zaũkia malkas iš miško kai skrudėlė Dglš. O tai kiškis an savo sprando pelėdą zaũkė! (ps.) Prng. | prk.: Žmogus tik gimsta ir jau vargą zaũkia Prng. ║ Gmž, Slk gausiai nešti, vilkti: Grybus zaũkia i zaũkia iš miško Dglš. Va, bobos spalgenas iš balos tik zaũkia ir zaũkia Zr. Nešu, zaukiù kai to pelelė Švnč. Kam jūs senos zaũkiat pieną [į pieninę]? Dglš. ║ gabenti, vežti: Regi, kiaules zaũkia tiem studentam penėt Švnč. 3. intr. darbuotis, triūsti, plušti: Antroji merga zaukė kaip visuomet apie keltavas rš. 4. tr. Slm malti girnomis: Zaũk ir zaũk kaip šuva prie girnų pririštas PnmR. \ zaukti; atzaukti; išzaukti; nuzaukti; prizaukti; užzaukti
Dictionary of the Lithuanian Language.